matomi-sprendimai-nematoma-liga-sveika-mityba

Matomi sprendimai

matomi-sprendimai-nematoma-liga-kodel-svarbu-keistis

 

Kodėl svarbu keistis?

  Visi girdėjome garsų posakį: „Žmogus yra toks pat senas, kaip jo arterijos“, bet ar žinojai, kad šiai garsiai citatai yra daugiau nei 300 metų? Iš tikrųjų šis anglų gydytojo Tomo Sydenhamo (1624–1689) pastebėjimas atrodo kaip per laiką keliavęs ankstyvas perspėjimas dėl mūsų gyvensenos XXI amžiuje1.

  Pasaulio populiacija sensta, o senėjimas lemia įvairias lėtines ligas, daugiausia širdies ir kraujagyslių, kurios išlieka pagrindinė ankstyvos mirties priežastis šiuolaikinėje visuomenėje. Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 2030 m. viena ar daugiau klinikinių širdies ir kraujagyslių ligų formų paveiks daugiau nei 40 proc. gyventojų2.

  Tarp kitų faktorių, prisidedančių prie šios situacijos, ypač svarbūs yra gyvensena ir nesveiki mitybos įpročiai. Net jei didžiausia rizika yra pailgėjęs amžius, jie neabejotinai pripažįstami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais ir pasižymi įdomia savybe: savo valios pastangomis galime juos keisti į gerus, kitaip nei amžių ar genetiką2!

Daugiau nei 2000 metų iki Tomo Sydenhamo diskusijos apie arterijų amžių Hipokratas ištarė žodžius: „Tegul tavo maistas būna tavo vaistas, o tavo vaistas – tavo maistas“.

Šiandien vis labiau suprantama, kokie svarbūs yra gyvenimo būdas ir mityba ne tik bendrai pacientų sveikatai ir savijautai gerinti, bet ir mitybos strategijoms rengti, kad liga būtų stabilizuota, o kartais net „pasukta priešinga linkme“3. Mitybos pokyčiai yra ypač naudingi hipertenzijos (pvz., natrio arba alkoholio vartojimo mažinimas), arba hipercholesterolemijos (pvz., cholesterolio mažinimas), arba širdies vainikinių arterijų ligos (pvz., sočiųjų ir transriebalų, druskos vartojimo mažinimas) atvejais 4,5,6.

Neaktyvus gyvenimo būdas taip pat vis plačiau plinta. Daugeliui rasti laiko tampa iššūkiu, pats gyvenimas tampa kasdienybe, kurioje labai trūksta fizinės veiklos. O tai yra susiję su hipertenzija, svorio augimu (hipercholesterolemijos ar diabeto rizikos veiksniu) ar vainikinių arterijų liga7,8,9,10.

Prisiminus tabaką, pirma mintis dažniausiai kyla apie kvėpavimo takų ligas, tačiau nevalia pamiršti, kad rūkymas taip pat kenkia arterijoms, todėl jose labiau formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kartu dėl didesnio susitraukimo dažnio didėja širdies apkrova. Taip pat reikėtų pažymėti, kad pasyvus rūkymas vienodai kenkia… 7,8,9,10

Psichologinė šiuolaikinės visuomenės įtampa taip pat gali būti laikoma vienu iš rizikos veiksnių, nes stresinės patirtys sukelia širdies ir kraujagyslių fiziologijos pokyčių, yra naujų įrodymų, kad smegenys gali būti labai svarbios su stresu susijusių širdies ir kraujagyslių ligų rizikai11. Kartu su stresu populiacijoje pastebima nepakankama miego trukmė, kuri ne tik veikia gyvenimo kokybę, bet ir didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką12,13.  Pažymėtina, kad veiklos kaip jogos praktika ypač galėtų prisidėti prie gyvenimo būdo korekcijos, siekiant mažinti širdies ir kraujagyslių riziką, šiuo metu tyrinėjama meditacijos įtaka14,15.

 

Kad ir kas tai būtų – mitybos įpročių keitimas, metimas rūkyti, laikas sportui ar jogai – tam reikia skirti šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau kai atlygis yra geresnė sveikata bei mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė, tikrai verta, ar ne?

Sveika mityba

Aktyvi fizinė veikla

Ramus poilsis

Vaistų vartojimas