aukstas-cholesterolis-didelis-nematoma-liga

Jei nustatytas aukštas cholesterolio kiekis, turbūt norėtumėte daugiau sužinoti apie šią būklę bei suprasti, ką tai reiškia Jums?

Čia galėsite rasti svarbios informacijos apie savo būklę: nuo paprastų apibrėžimų iki įžvalgų apie pačią hipercholesterolemiją.

cholesterolis-sirdis
kas yra cholesterolis

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra vaškinė, į riebalus panaši medžiaga, kurios galima rasti kiekvienoje kūno ląstelėje, nes yra būtinas jos komponentas. Jis svarbus organizmo funkcijoms kaip hormonų gamyba ir virškinimas. Cholesterolį gamina kepenys ir jų pagaminto kiekio pakanka kūno poreikiams patenkinti. Vis dėlto yra dar vienas cholesterolio šaltinis: gyvūninės kilmės maisto produktai kaip pienas, kiaušiniai ir mėsa. Norint išvengti cholesterolio pertekliaus, ekspertai rekomenduoja sveikai maitintis ir vartoti kuo mažiau cholesterolio turinčio maisto1,2.

Bet girdėjau, kad yra ir „gerojo“, ir
„blogojo“ cholesterolio. Ar tai tiesa?

Ir taip, ir ne… Tiesą sakant, cholesterolis yra tiesiog cholesterolis, tačiau krauju jis keliauja prisijungęs baltymus, vadinamus lipoproteinais, kurie yra dviejų tipų:

 

mažo tankio lipoproteinai arba MTL. Šis cholesterolis kartais vadinamas „bloguoju“, jis sudaro didžiąją organizme esančio cholesterolio dalį;

didelio tankio lipoproteinai arba DTL. Šis cholesterolis vadinamas „geruoju“, nes „absorbuoja“ cholesterolį, nugabentas atgal į kepenis yra apdorojamas ir pašalinamas3.

Kraujo tyrimo rezultatuose mačiau DTL ir MTL.
Kaip turėčiau juos interpretuoti?

Taip, cholesterolio tyrimas atliekamas iš kraujo, tačiau lipidogramoje galima matyti ne tik DTL ir MTL. Tyrimo rezultatai taip pat parodo trigliceridų kiekį ir bendrą cholesterolio kiekį.

Trigliceridai yra riebalų rūšis, organizmo energijos šaltinis, o bendrasis cholesterolis atspindi bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, įskaitant DTL, MTL ir trigliceridus.

Suaugusiam žmogui rekomenduojamos cholesterolio koncentracijos yra šios:

RODIKLIS

BENDRA SIEKTINA NORMA

Bendras cholesterolis

mažiau nei 200mg/dL arba 5.2mmol/l

MTL (blogasis) cholesterolis

mažiau nei 100mg/dL arba 2.6mmol/l

DTL (gerasis) cholesterolis

daugiau nei 60mg/dL arba 1.5mmol/l

Trigliceridai

mažiau nei 150mg/dL arba 1.7mmol/l

Jūsų rezultatus turėtų interpretuoti gydytojas. Atsižvelgdamas į Jūsų amžių, lytį, šeimos istoriją, gyvenimo būdą, rūkymo įpročius (ar jų nebuvimą) bei kitus širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius, gydytojas galės išvysti visą vaizdą ir nustatyti, ar reikia imtis veiksmų padidėjusiam MTL cholesterolio kiekiui sumažinti4.

Kokie yra cholesterolio pertekliaus požymiai?  Ar tai pavojinga būklė?

Cholesterolio perteklius kraujyje, vadinamas HIPERCHOLESTEROLEMIJA, įprastai neturi jokių požymių ar simptomų, todėl svarbu reguliariai tikrinti jo kiekį. Ypač turint omenyje, kad hipercholesterolemija gali sukelti rimtų pasekmių4. 

DTL cholesterolis prisideda prie cholesterolio pertekliaus šalinimo, o MTL cholesterolis, atvirkščiai, gali kauptis ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas nuosėdas, vadinamas ATEROSKLEROTINĖMIS PLOKŠTELĖMIS (arba ATEROMOMIS). Kai plokštelės storėja, arterijų praeinamumas siaurėja, šis procesas vadinamas ateroskleroze. Didėjant plokštelėms trinka kraujotaka ir tai gali sukelti širdies ligas. Galų gale, kai kraujo pritekėjimas į širdį blokuojamas, tai gali sukelti krūtinės skausmą (vadinamą krūtinės angina), širdies priepuolį (miokardo infarktą) ir net širdies nepakankamumą3,5,6. 

Ar man gresia didelis cholesterolio kiekis?

Hipercholesterolemija yra labai dažna būklė. 2008 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė statistiką apie padidėjusio bendro cholesterolio paplitimą tarp suaugusiųjų visame pasaulyje7.

Nustatyta daug padidėjusio cholesterolio rizikos veiksnių:

amžius: hipercholesterolemijos rizika su amžiumi didėja. Kadangi senstant organizmo gebėjimas išvalyti cholesterolį blogėja, jo kiekis didėja, o tai savo ruožtu didina insulto ir širdies ligų riziką8;

lytis: iki 50 metų (arba iki menopauzės) moterys įprastai turi mažiau „blogojo“ cholesterolio ir bet kuriame amžiuje – daugiau „gerojo“ cholesterolio. Vis dėlto po menopauzės (maždaug nuo 55 metų amžiaus) MTL cholesterolio kiekis moterims didėja8,9;

šeimos istorija: kai kurios hipercholesterolemijos formos gali būti dėl per didelės, genetikos nulemtos, „blogojo“ cholesterolio gamybos kepenyse. Visgi dažnai didelis cholesterolio kiekis atsiranda dėl genetikos ir mitybos ypatumų, nes šeimos narių elgesys ir įpročiai dažnai panašūs8.

Elgesys ir gyvenimo būdo pasirinkimas:

  • kadangi kepenys gamina užtektinai cholesterolio, kad patenkintų organizmo poreikius, maiste jo kiekis turėtų būti ribojamas. Daug sočiųjų riebalų (mėsa, pieno produktai…) arba transriebalų (keptas maistas, kepiniai…) maiste gali sukelti cholesterolį ir su tuo susijusias ligas (širdies). Lipidų profilį gali pagerinti maistas, kuriame yra mažai sočiųjų riebalų, transriebalų, natrio (druskos) ir pridėtinio cukraus (pvz., liesa mėsa, jūros gėrybės, be riebalų arba neriebūs pieno produktai, pilno grūdo kruopos, vaisiai ir daržovės) arba turintis daug skaidulų (pvz., avižiniai dribsniai ir pupelės) ir nesočiųjų riebalų (pvz., avokadas, alyvuogių aliejus…)8;
  • dėl per mažo fizinio aktyvumo gali augti kūno svoris ir lemti didesnį cholesterolio kiekį8; 
  • rūkymas kenkia kraujagyslėms, todėl jose dažniau kaupiasi riebalų sankaupos8.

mažo tankio lipoproteinai arba MTL. Šis cholesterolis kartais vadinamas „bloguoju“, jis sudaro didžiąją organizme esančio cholesterolio dalį;

Turiu problemų su cholesteroliu. Ar yra kitų ligų, į kurias ypač turėčiau atkreipti dėmesį?

 

Iš tiesų kitos patologinės būklės gali sąveikauti su hipercholesterolemija ir sukelti dar didesnės žalos. Tokios gretutinės ligos yra:

  2 tipo cukrinis diabetas: pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, dažnai būna mažesnis DTL cholesterolio kiekis, padidėjęs trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekis, o tai kelia širdies ligų ir insulto riziką;

  nutukimas. Nutukimas yra susijęs su padidėjusiu trigliceridų ir MTL cholesterolio kiekiu bei mažesniu DTL cholesterolio kiekiu8. 

Nuorodos:

  1. CDC. About High Blood Cholesterol. 2019. Prieinama https://www.cdc.gov/cholesterol/about.htm žiūrėta 2019 m. liepos 8 d.
  2. Cox RA, Garcia-Palmieri MR. Cholesterol, Triglycerides, and Associated Lipoproteins. Clinical Methods: The History, Physical, and Laboratory Examinations. 3rd edition. Walker HK, Hall WD, Hurst JW, editors. Boston: Butterworths; 1990.
  3. CDC. LDL & HDL – Good & Bad Cholesterol. 2017. Prieinam ahttps://www.cdc.gov/cholesterol/ldl_hdl.htm žiūrėta 2019 liepos 8 d.
  4. CDC. Getting Your Cholesterol Checked. 2019. Prieinama https://www.cdc.gov/cholesterol/cholesterol_screening.htm žiūrėta 2019 liepos 8 d.
  5. CDC. Coronary Artery Disease – Causes, Diagnosis & Prevention. 2015. Prieinama https://www.cdc.gov/heartdisease/coronary_ad.htm žiūrėta 2019 liepos 8 d.
  6. NHS. Coronary heart disease. 2017. Prieinama https://www.nhs.uk/conditions/coronary-heart-disease/ žiūrėta 2019 liepos 8 d.
  7. WHO. Global Health Observatory – Map Gallery. Prieinama https://www.who.int/gho/map_gallery/en/ žiūrėta 2019 liepos 8 d.
  8. CDC. Knowing Your Risk – High Cholesterol. 2019. Prieinama https://www.cdc.gov/cholesterol/risk_factors.htm žiūrėta 2019 liepos 8 d.
  9. CDC. How and When to Have Your Cholesterol Checked – Features. 2018. Prieinama https://www.cdc.gov/features/cholesterol-screenings/index.html žiūrėta 2019 liepos 8 d.