Ieškote informacijos apie vainikinių arterijų ligą, tačiau nežinote, nuo ko pradėti?
Čia rasite aktualią informaciją, pradėkite nuo tikslių apibrėžimų, padėsiančių suprasti kontekstą, tada pereikite prie supratimo apie pačią ligą.
Čia rasite aktualią informaciją, pradėkite nuo tikslių apibrėžimų, padėsiančių suprasti kontekstą, tada pereikite prie supratimo apie pačią ligą.
Kaip rodo pavadinimas, ši liga susijusi su vainikinėmis arterijomis. Taigi pirmiausia sutelkime dėmesį į vainikines arterijas.
Kaip ir dauguma arterijų, vainikinės yra kraujagyslės, pernešančios deguonimi papildytą kraują, kurį širdis išstumia į organus ir audinius, kad aprūpintų juos deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Vainikinės arterijos maitina pačią širdį, kuriai funkcionuoti reikalingas gausus deguonies kiekis.
1. aortą;
2. dešiniąją vainikinę arteriją;
3. kairę priekinę nusileidžiančią vainikinę arteriją;
4. juosiančią vainikinę arteriją;
5. kairę pagrindinę vainikinę arteriją.
Todėl nesunku suprasti, kai vainikinės arterijos tampa pažeistos, tikėtina, sutriks širdies veikla, o tai paaiškina, kodėl vainikinių arterijų liga dar vadinama koronarine širdies liga1.
Laikui bėgant, širdies arterijose gali kauptis riebi vaškinė medžiaga. Nuosėdos nuolat kaupiasi, susiformuoja vadinamoji aterosklerotinė plokštelė (arba ateroma), kuri po truputį siaurina arterijas, tarsi vamzdžio kamštis. Šis progresuojantis procesas, vadinamas ateroskleroze, iš pradžių nepastebimas ir dažnai užtrunka dešimtmečius, kol galiausiai apriboja kraujotaką į širdies raumenį.
Kai susikaupusių apnašų daug ir arterijos tampa per siauros, širdies raumuo negauna užtektinai kraujo, deguonies ir maistinių medžiagų, gali prasidėti vainikinių arterijų ligos simptomai 1’2.
Kai sutrinka kraujotaka ir negali aprūpinti širdies reikalingu deguonies kiekiu, vainikinių arterijų liga gali sukelti krūtinės skausmą, dar vadinamą krūtinės angina, kuris dažniau pasireiškia fizinio krūvio metu ar esant stresinėms situacijoms. Širdies darbas taip pat tampa nebe toks efektyvus, mažėja deguonies išnešiojimas po visą kūną, kyla nuovargis ir dusulys.
Simptomai gali būti skirtingi, ypač tarp moterų ir vyrų. Vyrai dažniau jaučia intensyvius krūtinės skausmo epizodus, moterys – tik tam tikrą diskomfortą, šiek tiek panašų į virškinimo sutrikimą. Sunkių krūtinės anginos priepuolių metu skausmas (angina) krūtinės centre kartais plinta į rankas, kaklą, žandikaulį, nugarą ar skrandį. Nors krūtinės anginą dažniausiai sukelia fizinis krūvis ar stresinės situacijos, simptomų trukmė įprastai neviršija 10 minučių.
Vis dėlto kiekvieno paciento simptomai gali būti labai skirtingi, pasitaiko, kad diagnozuota vainikinių arterijų liga, nors anksčiau nebuvo jokių simptomų. Galų gale, pratrūkus aterosklerozinei plokštelei gali staiga susidaryti kraujo trombas, kuris visiškai blokuoja arterijos spindį ir sukelia miokardo infarktą 2’3’4.
Taip, tai yra labai paplitusi liga: vertinant dėl ligos prarastų metų skaičių ji pirmauja pasauliniu mastu5. Ji taip pat yra pagrindinė mirties ir neįgalumo priežastis išsivysčiusiose šalyse, atsakinga už trečdalį visų mirčių tarp vyresnių nei 35 metų amžiaus žmonių JAV.6
Kaip jau matėme anksčiau, vainikinių arterijų ligą sukelia aterosklerozė – aterosklerozinių plokštelių susidarymas ant vainikinių arterijų sienelių ir arterijų spindžio susiaurėjimas.
amžius: senstant didėja susiaurėjusių, pažeistų arterijų rizika;
hipercholesterolemija svarbi aterosklerozės progresavimui, ji veda prie vainikinių arterijų ligos;
rūkymas: cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti vainikinių arterijų vidinį sluoksnį ir taip spartinti plokštelės formavimąsi. Be to, nikotinas ir anglies monoksidas greitina širdies darbą, o tai didina stresą. Pasyvus rūkymas taip pat didina riziką;
fizinio aktyvumo stoka;
hipertenzija gali skatinti vainikinių arterijų ligos progresavimą, nes apkrauna širdį, kietėja ir storėja arterijos;
cukrinis diabetas gali storinti kraujagyslių vidines sieneles, tai dar labiau riboja kraujotaką.
Kiti aterosklerozės rizikos veiksniai yra antsvoris, nesveiki mitybos įpročiai (sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos ir cukraus vartojimas dideliais kiekiais) arba vainikinių arterijų ligos anamnezė šeimoje 8’9.
Matėme, kad simptomai gali būti labai įvairūs, todėl vien pagal juos teisingos diagnozės nustatyti negalima. Jei gydytojai įtaria vainikinių arterijų ligą, jie paklaus apie Jūsų ligos ir šeimos istoriją, pamatuos kraujospūdį ir paprašys atlikti kraujo tyrimą, kad įvertintų cholesterolio kiekį. Gydytojas taip pat paklaus apie gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą ir tai, ar rūkote.
Norint patvirtinti įtariamą vainikinių arterijų ligą, reikalingi papildomi tyrimai. Be kitų, gali būti skirti: elektrokardiograma, fizinio krūvio testas, kraujo tyrimai ir įvairūs vaizdiniai tyrimai (rentgeno, vainikinių arterijų angiografija, echokardiograma, magnetinio rezonanso tomografo, kompiuterinės tomografijos) 10.
