Nuolatinio streso sąlygos gali būti ilgainiui žalingos ir ne tik savijautos požiūriu. Esant normaliam streso lygiui, geras ir normalus miegas naktį turėtų sugebėti atkurti energijos lygį ir vidinius išteklius, taip pat neutralizuoti dienos streso sukeltas emocines apkrovas1. Kas gero gali nutikti kai sumažėja miego trukmė? Nors JAV Nacionalinis Sveikatos Institutas teigia, kad sveikas suaugęs turėtų miegoti nuo 7 iki 8 valandų, nustatyta, kad vidutinė miego trukmė šiek tiek mažėja, o suaugusiųjų, miegančių 6 valandas ar mažiau, procentas nuo 1985 iki 2012 m. JAV padidėjo 31%2.
Nepakankama miego trukmė populiacijoje yra susijusi su antsvoriu ir nutukimu, uždegimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir mirtingumu. Nemiga irgi yra labai paplitusi ir yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač kai miego trukmė yra trumpa…
Dėl streso sutrikęs miegas taip pat turi pasekmių širdies ir kraujagyslių sistemai. Iš tiesų, 2019 m. Vokietijoje atlikto tyrimo metu buvo įrodyta, kad koronarinių arterijų ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika padidėjo hipertenzija sergantiems žmonėms, patiriantiems stresą darbe ir sutrikus miegui net ir nesant jokių kardiovaskulinių ligų bei diabeto. Absoliutus mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo daugiau nei dvigubai didesnis žmonėms, patiriantiems stresą ir kartu esant sutrikusiam miegui, palyginus su referentine grupe.1
Kadangi stresas ir blogos miego sąlygos dabar pripažįstami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais, svarstomos naujos gydymo rūšys1,3. Gyvenimo būdo pokyčiai ilgą laiką buvo dalis ginkluotės, skirtos kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis: mitybos pokyčiai, metimas rūkyti, fizinis aktyvumas yra gerai žinomi šių ligų valdymo įrankiai, su medikamentiniu gydymui ar be jo4.
Gera miego kokybė gali būti siejama su mažesne kardiovaskuline rizika, todėl dabar svarstomi nauji, stresą mažinantys gydymo būdai, kurie sumažintų širdies ir kraujagyslių riziką.3 Atsipalaidavimas jogos ar meditacijos metu gali tapti nauja, švelnia gyvenimo būdo priemone, padedančia valdyti medžiagų apykaitos ir širdies ligas5,6. Nors bendra tyrimų duomenų kokybė ir kai kuriais atvejais kiekybė yra kukli, Amerikos Širdies Asociacija daro išvadą, kad meditacija iš tikrųjų gali turėti naudos mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ji taip pat priduria, kad „atsižvelgiant į šios priemonės mažas išlaidas ir nedidelę riziką, meditacija gali būti laikoma papildoma priemone gairių rekomenduojamam kardiovaskulinės rizikos mažinimui tiems, kurie domisi šiuo gyvenimo būdo pokyčiu“, teigdama, kad „yra pagrindo tolesniems meditacijos ir kardiovaskulinės rizikos tyrimams“6.
2017 m. analizuodama dvylika tyrimų Amerikos komanda tyrė jogos – proto ir kūno mankštos, kuomet taikomos kvėpavimo technikos su nedideliu fiziniu aktyvumu, poveikį kaip kardiovaskulinių ligų gydymo alternatyvą. Jų išvada buvo ta, kad joga turi „aiškų potencialą […] kaip alternatyva ir papildoma priemonė kardiovaskulinių ligų rizikai mažinti“7.
Daugelyje terapinių sričių einama individualizuoto gydymo kryptimi. Gyvenimo būdo pokyčiai yra šio reiškinio dalis. Gyvenimo būdo pokyčių spektras plečiasi, didėja pacientų galimybės. Atsipalaidavimo metodai, joga ar meditacija yra sveikintinos papildomos galimybės šalia tradicinių pokyčių, tokių kaip metimas rūkyti, dieta ir fizinis aktyvumas. Esamam rūkaliui sėkmingas metimas rūkyti yra efektyviausias gyvenimo būdo pokytis, tačiau sėkmingo metimo rūkyti tikimybė yra nedidelė. Rūkymo metimas ar griežta dieta kartais pacientų gali būti suvokiami kaip apribojimai, atimantys dalį ankstesnio jų gyvenimo būdo. Kita vertus, švelni jogos filosofija ir geras prieinamumas galėtų ją padaryti vienu iš stipriausių gyvenimo būdo pokyčių, mažinančių širdies ir kraujagyslių riziką, ir tikriausiai už mažą kainą5.
