Kodėl cholesterolio kiekis padidėjo po paskutinio tyrimo?

Daugybė veiksnių gali veikti didelį cholesterolio kiekį. Be kitų, galima paminėti amžių (hipercholesterolemijos rizika didėja senstant), gyvenseną (ir mitybos įpročius, fizinio krūvio trūkumą, antsvorį ar net kai kurių vaistų vartojimą)^1,2. Iš tiesų kai kurie vaistai gali didinti MTL ar trigliceridų kiekį. Iš jų galima paminėti gliukokortikoidus, kai kuriuos diuretikus, geriamuosius estrogenus ir beta blokatorius². 

  Man ką tik prasidėjo menopauzė ir gydytojas paskyrė tyrimą lipidų profiliui įvertinti. Ar tarp šių dviejų būklių yra ryšys?

Tikrai yra. Moterims menopauzės metu „blogojo“ cholesterolio kiekis linkęs didėti¹.

  Pastebėjau, kad ant kai kurių produktų prekybos centre yra nurodyta „mažas cholesterolio kiekis“. Ar tai reiškia, kad juose mažai riebalų?

Nebūtinai. Kai kuriuose maisto produktuose, pažymėtuose „mažas cholesterolio kiekis“, gali būti nesveikų aliejų, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų. Be to, nesotieji riebalai kaip augalinis aliejus taip pat gali turėti daug kalorijų¹.

  Padidėjęs cholesterolio kiekis. Ar turėčiau vengti riebalų?

Iš tikrųjų bendras riebalų kiekis racione turėtų sudaryti apie 20–30 % dienos normos¹.

  Man 25 metai. Ar turėčiau pasitikrinti cholesterolio kiekį?

Cholesterolio kiekį reikia tikrinti bent kas 4–6 metus, pradedant nuo 20 metų, ir dažniau, jei Jūsų šeimoje yra narių, kuriems padidėjęs cholesterolio kiekis. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip dažnai reikia tikrinti Jums¹.

  Kaip dažnai reikia tikrinti cholesterolio kiekį?

Cholesterolio kiekį reikia tikrinti bent kas 4–6 metus, pradedant nuo 20 metų, ir dažniau, jei Jūsų šeimoje yra narių, kuriems padidėjęs cholesterolio kiekis. Pasitarkite su savo gydytoju, kaip dažnai reikia tikrinti Jums.

  Ar cholesterolio tyrimas turi kokių rizikų?

Nesijaudinkite, kraujo tyrimo rizika yra labai maža. Adatos įdūrimo vietoje gali paskaudėti ar atsirasti mėlynė, tačiau dauguma simptomų greitai išnyksta³.

  Kaip pasiruošti cholesterolio tyrimui?

Jums gali tekti pabadauti – nevalgyti ir negerti 9–12 valandų, kol bus paimtas kraujas. Sveikatos priežiūros specialistas pasakys, ar reikia badauti, ar laikytis kitų specialių nurodymų³.