Mano gydytojas įtaria, kad galiu sirgti vainikinių arterijų liga. Jis mane apžiūrėjo, patikrino kraujospūdį ir paklausė širdį. Pradėjome diskutuoti apie simptomus, šeimos istoriją, dietą, fizinį aktyvumą ir kitas sveikatos būkles. Man paskirtas kraujo tyrimas, bet kokių dar tyrimų galiu tikėtis?

Atsižvelgiant į Jūsų būklę gali būti paskirtas vienas ar keli iš šių tyrimų: elektrokardiograma, streso testas, echokardiograma, kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma ar vainikinių arterijų angiografija¹.

  Ar galima apsisaugoti arba išvengti koronarinės arterijų ligos?

Tik šiek tiek, nes visiškai nuo jos apsisaugoti ar išvengti negalima. Vis dėlto ankstyvas rizikos veiksnių nustatymas gali mažinti koronarinės arterijų ligos riziką per gyvensenos pokyčius: metus rūkyti, sveikai, subalansuotai maitinantis, reguliariai užsiimant fizine veikla. Dėl kitų galimų priemonių kreipkitės į gydytoją².

  Man diagnozuota vainikinių arterijų liga ir negaliu nustoti apie tai galvoti. Ką galiu padaryti, kad pasijausčiau geriau?

Nedvejodami pasitarkite su savo sveikatos priežiūros komanda apie tai, kaip jaučiatės. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti pasikalbėti su psichologu. Jums taip pat gali būti patarta prisijungti prie palaikomosios pacientų grupės, kad sužinotumėte, kaip kiti susitvarkė su simptomais. Taip pat nepamirškite prašyti pagalbos šeimos ir draugų³.

  Man pasakė, kad vainikinių arterijų liga gali privesti iki miokardo infarkto. Kokie yra įspėjamieji ženklai?

Miokardo infarkto požymiai ir simptomai yra šie:

pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ar apalpimas, šaltas prakaitas. Šie miokardo infarkto simptomai dažniau būdingi moterims;

ilgalaikis ar stiprus krūtinės skausmas arba diskomfortas, kurio nesumažina poilsis ar nitroglicerinas. Tai apima nemalonų spaudimo, gniaužimo, pilnumos jausmą, skausmą už krūtinkaulio ar krūtinės ląstos kairėje pusėje, simptomai gali būti lengvi ar stiprūs. Šis skausmas ar diskomfortas dažnai trunka ilgiau nei kelias minutes arba praeina ir vėl pasikartoja;

dusulys. Jį gali lydėti diskomfortas krūtinėje arba tai gali pasireikšti anksčiau;

diskomfortas viršutinėje kūno dalyje. Jaučiamas vienoje ar abiejose rankose, nugaroje, kakle, apatiniame žandikaulyje ar viršutinėje skrandžio dalyje³.

  Ką turėčiau daryti įvykus miokardo infarktui?

Jei manote, kad Jums ar kam nors kitam įvyko miokardo infarktas, nedelsdami skambinkite vietiniu pagalbos numeriu. Kiekviena minutė yra svarbi³.

  Man papasakojo apie koronarinės arterijų ligos operacinį gydymą. Ar tikrai – tai sprendimas?

Taip, sunkesniais vainikinių arterijų ligos atvejais gali būti taikomos tam tikros procedūros ir operacija. Širdies operacija, vadinama vainikinių arterijų šuntavimu, siekiama gerinti kraujo pritekėjimą į širdį per normalias arterijas ir venas, aplenkiant užakusias arterijas. 

Kitas būdas kraujo pritekėjimui gerinti yra nechirurginė procedūra, vadinama perkutanine koronarine intervencija (arba koronarine angioplastika, PKI), kai įkišamas kateterio vamzdelis į susiaurėjusias ar aterosklerozinių plokštelių blokuotas vainikines arterijas. Po PKI įprastai įstatomas mažas tinklelis, vadinamas stentu, kad arterija vėl nesusiaurėtų^3,4.