Mikrobiota: mikroorganizmai, padedantys jaustis gerai!
Mokslininkų ir vartotojų entuziazmas dėl mikrobiotos nuolat auga. Yra kelios jos rūšys – odos, burnos, makšties ir kt., tačiau žinomiausia – žarnyno, kurią ir aptarsime. Jos poveikį sveikatai vienas po kito nuolat įrodo tyrimai. Apie tai ateityje kalbėsime vis daugiau.
TAIGI KAS YRA ŽARNYNO MIKROBIOTA?
Istoriškai žinoma kaip žarnyno flora, ji laikoma antrosiomis žmogaus smegenimis. Šį kompleksą sudaro daugiau nei 100 tūkst. milijardų mikroorganizmų, esančių virškinamajame trakte: bakterijos, mikroskopiniai grybai, nepatogeniniai virusai… Visi gyvena simbiozėje su kūnu ir gali sverti iki 2 kg!1
KIEKVIENAS TURI SAVO!
Kiekvieno asmens mikrobiota yra unikali: jos įvairovė yra tarsi pirštų atspaudas. Iki gimimo vaisiaus mikrobiota yra sterili, o gimdymo metu naujagimis kontaktuoja su pirmaisiais mikroorganizmais. Tuomet mikrobiota, veikiama kūdikio mitybos, įvairėjančių maisto produktų, genetikos, higienos, medicininio gydymo ir aplinkos, formuojasi ir vystosi, o stabilizuojasi 3–4 metų.
KODĖL BŪTINA RŪPINTIS JA?
Dabar žinoma, kad mikrobiota svarbi virškinimui, medžiagų apykaitai, imuninėms ir neurologinėms funkcijoms, ypač kaip patogeninių bakterijų barjeras, metaboliniams procesams, būtiniems virškinimui9.
Daug veiksnių gali sukelti disbiozę, t. y. kokybinius ir funkcinius žarnyno floros pokyčius: stresas, mitybos disbalansas, tam tikrų vaistų (pavyzdžiui, antibiotikų) vartojimas ir kt.
Sveika mikrobiota užkerta kelią II tipo2 diabetui, nutukimui ir kitoms ligoms vystytis,3 o disbiozė būtų tam palanki! Keli tyrimai parodė mikrobiotos ir medžiagų apykaitos sutrikimų ryšį: šioms ligoms būdingas lėtinis uždegimas, kuriame dalyvauja mikrobiota ir kuris skatina atsparumą insulinui iki diabeto9.
KAIP IŠLAIKYTI MIKROBIOTĄ
Kokybišką mikrobiotos dauginimąsi galima skatinti probiotikais. Be maisto papildų, jų yra daugelyje produktų: jogurtuose, piene ir fermentuotuose pieno gėrimuose (raugintame, kefyre, kombučioje ir kt.), fermentuotuose produktuose (raugintuose kopūstuose, marinuotuose agurkuose, mise ir kt.), sojos gaminiuose (tempėje, nate ir kt.), alyvuogėse, alaus mielėse, mėlynuosiuose sūriuose (rokfore, „Fourme“) ir sūriuose su pelėsiniu apvalkalu (kamembere, bri, „Sainte Maure“), raugintoje duonoje. Jie skiriasi nuo prebiotikų, kurie yra nesuvirškinamos skaidulos, tarnaujančios kaip mitybinis probiotikų substratas. Šių skaidulų yra vaisiuose, daržovėse ir neskaldytuose grūduose. Tačiau jų vartojimą didinkite pamažu, nes per daug skaidulų gali dirginti virškinamąjį traktą, sukelti vidurių pūtimą ir viduriavimą.
Nuorodos:
1.INSERM, Microbiote intestinal (flore intestinale), 2016.
2. Gut Microbiota For Heath, Andrea Hardy, Comment le microbiote intestinal contribue-t-il au diabète de type2 : ce que nous savons déjà, 2018.
3. Gut Microbiota For Heath, Cristina saez, La composition du microbiote intestinal en début de vie pourrait aider à prédire le risque d’obésité chez l’enfant, 2019.
