11 patarimų kaip sportuoti sveikai
Pasirinkite ką nors įdomaus:
mankšta nebūtinai reiškia sporto salę, galite rinktis iš daugybės variantų. Kas jums patinka? Kas skamba smagiai? Kai mėgaujatės tuo, ką darote, laikas ir apkrova nebesvarbūs. Patinka kompanija? Pasirinkite komandinį sportą. Patinka muzika? Bandykite šokti. Ieškote vienatvės? Eikite pasivaikščioti gamtoje. Norite viso kūno treniruotės? Plaukiokite. Tai tik kelios idėjos. Svarbu viskas, kas greitina širdies ritmą.
Pasitarkite su gydytoju:
papasakokite gydytojui, ką norite daryti. Jis gali pasakyti, ar esate tinkamos formos, o jei ne, pasiūlyti kelias pasiruošimo priemones. Gydytojas taip pat patars, ar ši veikla turės įtakos mitybai, insulino vartojimui ar vaistams nuo diabeto. Jis taip pat gali informuoti, ar yra su diabetu ir aktyvumu susijusių rizikų, pvz., opos ir lūžiai, kai yra kojų problemų.
Tikrinkite cukraus kiekį kraujyje:
sportuojant gali tekti atidžiau stebėti cukraus kiekį kraujyje. Jei sportinė veikla trunka ilgiau nei valandą, treniruotės metu reguliariai jį tikrinkite. Po kiekvienos treniruotės taip pat patikrinkite, kad prireikus galėtumėte koreguoti. Kartais gydytojas gali patarti pasitikrinti ir prieš treniruotę.
Laikykite po ranka užkandį:
jei cukraus kiekis kraujyje sumažėja, visada išmintinga laikyti po ranka nedidelį angliavandenių užkandį, pvz., vaisių ar sulčių gėrimą.
Darykite pamažu:
jei neseniai sportuojate, nepersistenkite: pradėkite nuo 10 minučių mankštos. Tai darydami reguliariai vėliau po truputį ilginkite mankštos laiką iki 30 minučių per dieną.
Susitelkite į jėgą:
stenkitės bent du kartus per savaitę atlikti jėgos treniruotes, nes jos gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nesvarbu, pasirinksite pratimus be įrangos, pvz., atsispaudimus, pritūpimus ar įtūpstus, ar kilnosite svarmenis, naudosite pasipriešinimo juostas, jei jausite, kad raumenys dega ar skauda, žinote, jog juos patreniravote.
Reguliarumas yra gerai:
kasdienė mankšta padės išvengti sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje, kuris taip pat vadinamas hipoglikemija.
Pasiruoškite:
jei sergate cukriniu diabetu, verta šiek tiek pasiruošti prieš pradedant sportuoti. Be kitų sportuojančių, naudinga, kad šalia būtų žmogus, kuris žino, ką daryti, jei cukraus kiekis kraujyje per daug sumažėtų. Jei mankštinatės vieni, tikslinga turėti su savimi medicininę kortelę arba kortelę, informuojančią, kad sergate diabetu.
Būkite ypač rūpestingas kojoms:
periferinių nervų pažeidimai yra dažna su diabetu susijusi problema, todėl svarbu dėvėti geros kokybės avalynę, pritaikytą sportui. Pavyzdžiui, nelaipiokite kalnais su krepšinio bateliais ar nebėgiokite su pasivaikščiojimo bateliais. Pėdai reikia tinkamos avalynės bet kuriai veiklai, kitaip didėja pėdos traumų tikimybė. Kasdien tikrinkite ir plaukite kojas, o apie problemas praneškite gydytojui.
Vanduo:
po ranka turėkite butelį vandens.
Neignoruokite skausmo:
sportuojant raumenų maudimas kurį laiką yra normalus, ypač kai esate vyresnis. Tačiau jei maudimas tampa skausmu, sustokite. Skausmu kūnas praneša, kad kažkas ne taip. Nepaisydami šio signalo ir toliau sportuodami rizikuojate stipriai apsunkinti galbūt nereikšmingą traumą. Neskubėkite, sportuokite tolygiai, tuomet vargu ar susižeisite.
